Kun. doc. dr. Arvydas RAMONAS
Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai
Klaipëdos universitetas

Þmoniø mobilumas, migracija turbût atsirado kartu su þmonija, vis dëlto galima teigti, kad tai tipiðkas mûsø laikø reiðkinys.

Mobilumas yra technikos ir mokslo amþiaus prieþastis ir padarinys, tai vienas „esminiø ir staigiø pokyèiø, kurie laipsniðkai plinta po visà pasaulá“ (Gaudium et Spes, nr. 4). Globalizacijos procesai já dar paspartina, taigi bûtina paþymëti, kad svarbiausios yra ne tiek mobilumo kryptys ar tempai, kiek pokyèiai, kuriuos ðis reiðkinys nulemia keisdamas þmogø. Katalikø Baþnyèia á minëtà „laiko þenklà“ sureagavo velionio popieþiaus Jono Pauliaus II pageidavimu ásteigdama Popieþiðkàjà tarybà, kurios veikla apima ávairias þmoniø mobilumo sritis: imigracija, pabëgëliai, klajokliai, turistai, uþsienyje studijuojantys studentai, tie, kurie keliauja oru (civilinë aviacija), jûra (vadinamoji Stella Maris sielovada) ar sausuma (magistralëmis, geleþinkeliu). Didþiausià migracijos srautà ið Pietø valstybiø á Šiaurës ðalis sudaro uþsienyje besimokantis jaunimas. Daugelio jø pagrindinis tikslas – ne ágyti techniniø ar akademiniø þiniø, bet uþsitikrinti geresnæ ateitá. Migracijà, daþnai nulemtà apverktinø gyvenimo sàlygø savo ðalyje, dar sustiprina turtingø ðaliø „skleidþiami kerai“: taip tikimasi pritraukti gabiausius studentus ið ávairiø uþsienio ðaliø, kas leistø savo aukðtojo mokslo centruose uþsitikrinti technologinæ ir mokslinæ paþangà. „Talentø medþioklë“ lemia reiðkiná, kuris vadinamas „protø nutekëjimu“. Tai savita intelektualø diaspora, kurià galëtumëme vadinti viena didþiausiø pasaulyje egzistuojanèiø neteisybiø – nuolat didëjanèio skirtumo tarp Šiaurës ir Pietø valstybiø – prieþasèiø.

Ið neturtingø pasaulio valstybiø atvykusiø studentø gyvenimas Europoje yra sudëtingas, ypaè vyresniø, kurie jau yra áveikæ pirmà ar antrà studijø pakopà. Daþnai ðie ið Afrikos, Azijos ar Lotynø Amerikos atvykstantys studentai keliauja su savo ðeimomis arba palieka jas namuose, kas taip pat nëra paprasta. Be abejo, jie patiria kultûriná ðokà, daþnà tokiais atvejais prieðiðkumà atvykëliams, be to, kyla administraciniø problemø siekiant gauti leidimà apsistoti ðalyje, mokantis naujos kalbos, norint gráþti namo ar ieðkant darbo, yra ir kitø nelengvø egzistenciniø situacijø. Minëti veiksniai didina psichologinæ átampà, kuri gali lemti ir savivokos praradimo jausmà. Svarbi ir nelegalumo problema.

Taigi universitetinë pastoracija turi bûti nukreipta á migruojanèiø studentø sielovadà. Šiuo metu Europoje ágyvendinamos Erasmus, Erasmus Mundus, Socrates, Leonardo da Vinci studijø mainø programos, kuriose dalyvauja maþdaug 30 valstybiø. Èia paþymëtinas universiteto kapeliono vaidmuo: jis turëtø bûti varomoji jëga, rengiant ir inicijuojant kultûrinius renginius, susijusius su evangelizacija. Universiteto kapeliono tarnystës tikslas – plëtoti atvirà ir nuoðirdø dialogà ne tik su studentais, bet ir su dëstytojais bei aptarnaujanèio personalo darbuotojais, siûlyti ávairius priimtinus bûdus, kaip artinti universiteto bendruomenæ prie Kristaus.

Universitetinei sielovadai taikomos to paèios taisyklës kaip ir bendrai imigrantø sielovadai. Ji turëtø padëti studentams imigrantams neprarasti savigarbos, ágyti pasitikëjimo sveèioje ðalyje ir brandinti savo tikëjimà.

Pirmasis pastoracinis veiksmas ir bûtø priimti tuos jaunus þmones, bûti jiems nuoðirdþiais ir dþiaugsmingais Gerosios Jëzaus Kristaus Naujienos liudytojais. Pasaulyje, kur tiek daug smurto ir terorizmo, veikia negailestingos konkurencijos dësniai ir ðiaip yra nemaþai ekonominiø sunkumø, savo veiksmais ir þodþiais bûtina padëti jaunimui suprasti, kad ámanoma eiti ir taikos, atleidimo, susitaikymo keliu, kurá mums siûlo Evangelija. Šiuo atveju prioritetas puoselëjant Europos kultûrà tektø bendraþmogiðkosioms ir krikðèioniðkosioms vertybëms, Katalikø Baþnyèios universitetinë sielovada taptø bendro Europos Sàjungos kultûrinio vienijimosi projekto dalis.

Nuolatinis akcentas – uþsienyje studijuojantieji turëtø suvokti savo atsakomybæ gimtajai ðaliai, juk bûtent jie gali tapti tais savo ðalies pilieèiais, kurie puoselës jos kultûriná, plëtos ekonominá gyvenimà, ugdys jaunàjà kartà ir t. t. Kitaip tariant, sveèioje ðalyje ágytos medicinos, inþinerijos, agrikultûros, socialiniø ir kitø mokslø þinios bei ágûdþiai turëtø tarnauti tëvynei, jos þmonëms. Iðugdytas sveiko patriotiðkumo jausmas net neleistø tuo suabejoti. Baþnyèia per sielovadà akademiná jaunimà turëtø mokyti svetingumo, broliðkumo, kviesti dialogui (plg. Redemptoris Missio, nr. 37).

Šiuo metu Europoje keliami ðie universitetinës sielovados uþdaviniai studentø mobilumo kontekste:

1. Padëti ávairiø ðaliø studentams áprasminti jø studijø laikà, áveikti vieniðumo jausmà, integruotis á bendrà universiteto kultûriná ir socialiná gyvenimà, skiepyti norà gráþti á tëvynæ ir atiduoti jai savo ágytas þinias, ágûdþius, praturtinti jos kultûrà. Kapelionø uþdavinys – studijø sveèioje ðalyje metu ugdyti studentø imigrantø sàmoningumà, puoselëti suvokimà, kad gráþti á gimtàjà ðalá ir su kaupu „gràþinti“ tai, kà ji kaþkada davë, yra (ar bent jau turëtø bûti) natûrali kultûringo þmogaus reikmë.
2. Skurdas neretai yra pagrindinë þmoniø vykimo á uþsiená prieþastis. Studentai, ágijæ iðsilavinimà sveèioje ðalyje, galëtø padëti savo ðaliai ið jo iðbristi. Tai sustiprintø senosios Europos Baþnyèios autoritetà tarp jaunø, besivystanèiose ðalyse ásikûrusiø baþnyèiø. Investavimas á studentø ið uþsienio iðsilavinimà yra bendradarbiavimo su neturtingomis ðalimis forma, kurià bûtina taikyti pabrëþiant paèiø studentø pareigà gráþti á tëvynæ, nes pagrindinë paramos jiems teikimo prieþastis – skatinti ðaliø, ið kuriø atvyko, plëtrà.
3. Šaliø, ið kuriø studentai yra atvykæ, ir ðaliø, kuriose mokosi, Baþnyèios tarnai turëtø bendradarbiauti. Pagrindiniai sielovados principai ðiuo atveju – sukurti „tarptautinës ðeimos“ aplinkà, kurioje bûtø svarbu ieðkoti ne veiklos laisvës, o galimybës tarnauti kitam þmogui – liturgia, diakonia, koinonia. Tokia apaðtaliðkoji veikla turëtø derëti su vietos Baþnyèios atliekama misija, evangelizacijos darbu, á kurá reikëtø skatinti aktyviai ásitraukti.
4. Puoselëti studentø tarptautiná pakantumà yra svarbus kapelionø uþdavinys, kurá ágyvendinti padëtø uþsimezganti draugystë su skirtingø tautø studentais, kartu tvarkant ir priimant sprendimus ávairiais universiteto veiklos ar laisvalaikio praleidimo klausimais. Taip galima bûtø iðvengti atsiskyrimo ir diskriminacijos, sudaryti sàlygas tinkamai integruotis. Universitetinë sielovada turëtø skatinti bendradarbiauti ne tik ávairiø tautybiø studentus, bet á ðá procesà átraukti ir konkreèias institucijas, organizacijas: ambasadas, kultûros fondus, nevalstybines organizacijas ir kt.
5. Katalikø Baþnyèia remia ir palaiko tarptautines studentø organizacijas, pavyzdþiui, S.E.C.I.S. – Europos Baþnyèiø tarnystë uþsienyje besimokantiems studentams (Service of European Churches for International Students), kuri vienija vienuolika valstybiø, aktyviai uþsiimanèiø studentø sielovada. Baþnyèia remia ir tuos Europoje ágyvendinamus projektus, kurie apskritai susijæ su studentø migracija. Èia galima paminëti keletà Italijos organizacijø: Galleria interculturale permanente di Roma, Globalizzazione e svilippo locale, Scuola di politica internazionale e svilupo (SPICES), Percorsi di lettura della globalizzazione. Visus ðiuos projektus rengia ir jø ágyvendinimu rûpinasi Centro Culturale Giovanni XXIII ir Ufficio Centrale per gli Studenti Esteri in Italia (U.S.C.E.I.). Europoje ágyvendinama nemaþai panaðiø projektø, áskaitant ir minëtà S.E.C.I.S.

Bus daugiau